Japonų kreipiniai

Japonijoje po asmens vardo įprasta naudoti pagarbą reiškiančius titulus. Dažniausiai naudojamas „san“, kuris atitinka žodžius ponia, panelė, ponas, ponaitis. Taigi į ponią Tanaka Japonijoje kreipiamasi kaip į „Tanaka-san“. Kiti paplitę titulai yra „sama“, „sensei“, „kun“ ir „čan“. Visi šie titulai paprastai nepridedami kalbant apie save patį.

Naudojimas

Japonijoje taisyklingas titulų naudojimas yra laikomas labai svarbiu. Daugumoje situacijų, titulo praleidimas, kreipiantis į asmenį, yra laikomas prastų manierų ženklu.

Nors titulai po vardo naudojami beveik visada, yra keletas išimčių. Jie dažniausiai nereikalingi, kai kalbama apie šeimos ar grupės, kuriai priklauso kalbantysis, narį pašaliniam žmogui. Bendraudami tarpusavyje grupės (pvz., įmonės darbuotojų) nariai naudoja kurį nors titulą (paprastai san). Vis dėlto, kalbėdami su žmonėmis nepriklausančiais grupei, jie neprideda titulo kalbėdami apie vienas kitą. Tai tinka net kalbant apie vadovus. Pavyzdžiui, sekretorius kreipsis į kompanijos prezidentą naudodamas titulą sama arba šačō, tačiau, minėdamas prezidentą Maeda pašaliniams, jį vadins tiesiog Maeda (be jokio titulo). Taip pat pagarbą reiškiantys titulai dažnai nenaudojami kalbant apie istorines asmenybes. Tiesa, tokiu atveju, kartais naudojami kariniai ar apdovanojimų titulai.
Titulai ir anime
Japoniški titulai sunkiai išverčiami į anglų kalbą. Fansub grupės dažniausiai palieka titulus su vardais, tačiau oficialiai licenzijuotos subtitrų versijos šiuos titulus dažnai ignoruoja, kadangi dauguma Amerikiečių jų nesuprastų ir tiesiog sutriktų. Tačiau, pagal situaciją pakeisti kreipiniai kartais skamba juokingai, ypač angliškuose garso dubliažuose.
Titulai
-San

San – dažniausiai pasitaikantis pagarbą reiškiantis titulas, naudojamas tuomet, kai adresato statusas neatitinka nei vieno iš žemiau minimų.

San dažnai verčiamas į ponia, panelė, ponas, ponaitis ir pan. Šis titulas gali būti pridedamas ne tik prie vardų, bet ir prie profesijos. Pvz., į mėsininką galima kreiptis „nikuja-san“ – „pone mėsininke“, o į knygų pardavėją – honja-san – „pone knygų pardavėjau“.

San gali būti naudojamas kalbant apie įmones. Pvz., biurai ar parduotuvės priklausančios kompanijai „Kodžima Denki“ panašių kompanijų gali būti vadinami Kodžima Denki-san. Tokius pavadinimus galima išvysti smulkiuose žemėlapiuose, telefonų knygose ar vizitinėse kortelėse Japonijoje.

San kartais pritaikomas ir kai kurioms maisto rūšims ar gyvūnams. Pvz., žuvis naudojama maisto gamybai gali būti pavadinta sakana-san, o triušis – usagi-san.
San gali būti taikomas grupei žmonių, galima sakyti "mina-san" ("mina" reiškia "visi").

Pastaba: han yra san atitikmuo Kioto ir, daug dažniau, Kansai dialekte.
-Kun

Kun yra neoficialius bei intymus, pagarbą reiškiantis titulas, paprastai naudojamas kreipiantis į vyrus. Tokį titulą prie vardo prideda vyresnieji, kreipdamiesi į jaunesniuosius ar pavaldinius (nebūtinai jaunesnius amžiumi), panašaus amžiaus vyrai, kalbėdami tarpusavyje, ir visi, kas kreipiasi į berniuką. Verslo situacijose į moterį (ypač jauną) vyresnieji vadovai (vyrai) taip pat gali kreiptis titulu kun. Kartais „kun“ naudojamas ir kalbant apie naminius gyvūnus (patinus).

Pedagogai į mokinius (berniukus) paprastai kreipiasi pridėdami kun, tuo tarpu į mergaites kreipiamasi san arba čan. Kun nenaudojimas, kalbant apie berniukus, laikomas nemandagumu. Tiesa, kun tradiciškai nepridedamas kreipiantis į savo sūnų (nebent kun yra mažybinio vardo dalis: Akira-kun–Akkun) ar apie jį kalbant kitiems.

Japonijos parlamente pirmininkaujantis asmuo į parlamento narius kreipiasi titulu kun.

-Čan (angliškai rašomas chan)

Čan yra titulas, naudojamas kalbant apie vaikus, gyvūnus ir žmones, kuriuos kalbantysis pažįsta nuo vaikystės. Kreipiantis į suaugusįjį, kurio kalbantysis nepažysta nuo vaikystės, čan naudojamas tik esant labai artimiems santykiams (dažniau tinka moteriai, nei vyrui). Beje, čan pridėjimas prie pakeisto vardo kamieno reikalauja artimesnių santykių nei pridėjimas prie pilnos vardo formos. Čan taip pat gali būti pridedamas prie įžymybių vardų, taip išreškiant susižavėjimą. Pvz., Arnoldas Švarcnegeris Japonijoje įgijo pravardę Šuva čan. Nors tradiciškai jokie titulai prie savo paties vardo nepridedami, kai kurios jaunos moterys įgyja įprotį kalbėti apie save trečiu asmeniu pridėdamos čan. Pvz., Jauna moteris vardu Maki gali save vadinti Maki-čan. Čan taipogi taikomas naminiams gyvūnams kreipiantis į juos ar kalbant su mažu vaiku.

Čan turi keletą neįprastų variacijų (pvz., čin, tan, rin).

Japonų žiniasklaida naudoja čan kalbant apie pradinės mokyklos mokinius bei pagrindinės mokyklos mergaites.

-Senpai ir -kōhai

Senpai naudojamas mokiniams kreipiantis į vyresnius už save mokinius. Taip pat naudojamas bet kokioje akademinėje aplinkoje, sporto klubuose bei verslo situacijose, minint viršesnį už save. Kōhai yra atvirkščias Senpai. Jis naudojamas kreiptis į jaunesniuosius. Vis dėlto, tam tikrais atvejais tiesioginis kreipimasis į ką nors kōhai gali būti palaikytas įžeidimu ar perdėtu globėjiškumu.

-Sensei

Sensei (kilęs iš bendrinės kinų kalbos xiān shēng – ponas) yra naudojamas kreiptis į mokytojus, specialistus (pvz., gydytojus, advokatus), politikus ir kitus autoritetingus asmenis. Šiuo titulu išreiškiama pagarba asmeniui pasiekusiam aukštą lygį savo specializacijoje. Pvz., japoniškos manga‘os mėgėjai į manga’os meistrus kreipiasi prie vardo pridėdami titulą sensei (manga‘os meistras Rumiko Takahaši gerbėjų yra vadinamas Takahaši sensei). Sensei naudojamas ir rašytojų, muzikantų, aktorių ir t.t. gerbėjų. Tai taipogi įprastas Japonijos kovų menų instruktoriaus titulas.

Sensei gali būti naudojamas ir verslo, politikos ir religijos lyderių pasekėjų, pataikaujant vadovui. Japonai taip pat naudoja šį titulą, norėdami pajuokti perdėtą kai kurių lyderių liaupsinimą ar pabrėžti asmenų, leidžiančių kreiptis į juos su titulu sensei, didybės maniją.

-Sama

Sama yra oficialesnė san versija. Šis titulas paprastai pridedamas kreipiantis į daug aukštesnės padėties asmenis ir komerciniuose bei verslo susitikimuose kreipiantis į klientus. Taip pat naudojamas kalbant apie asmenis ar daiktus, kuriems kalbantysis nori išreikšti pagarbą (pvz., okiaku-sama (klientas) ar Tateiši-sama (akmuo Japonijoje laikomas dievybe). Be to, Japonijos krikščionys melsdamiesi į Dievą kreipsis Kami-sama. Sama galima pridėti ir prie herojų, turinčių ypatingų talentų ar laikomų ypač žaviais, vardų. Dar šis titulas gali išreikšti aroganciją. Kalbėjimas apie save patį pridedant sama laikomas didelio egoizmo ženklu.

Sama pridedamas prie adresato vardo ant pašto siuntinių ir laiškų bei dažnai matomas dalykiniuose elektroniniuose laiškuose.

Verta paminėti, kad sama gali priklausyti tokioms frazėms kaip o-mačidō sama (atleiskite, kad priverčiau laukti), o-tsukare sama (užuojautos žmogui, sunkiai ir ilgai dirbusiam, išraiška) ir go-kuro sama (darbo pripažinimo išraiška), nors rašoma taip pat, etimologiškai ir semantiškai ši frazė skiriasi nuo sama naudojamos kreipiniuose. Taip pat kaip sama yra san versija, čama yra čan versija, paprastai naudojama vyresnių žmonių.

-Dono
Šis titulas yra pasenęs ir Japonijoje beveik nebenaudojamas. Šis titulas naudojamas išreikšti pagarbai daugiau nei „-san“ titulu bet mažiau nei „-sama“ , nors seniau šis titulas reiškė didesnę pagarbą nei „-sama“.
Šeimos kreipiniai
Šeimoje titulai taip pat labai svarbūs. Pagrindinis žodis (mama, tėtis, brolis, sesuo, senelis, senelė ir kt.) dažniausiai prasideda priešdėliu „O“ (duoda truputį daugiau pagarbos) ir beveik visada baigiasi titulu „-sama“, „-san“, ar „-chan“.

Tėvai
Pagrindinis žodis tėčiui yra „tou“, o mamai „kaa“. Taip pat yra ir kitų žodžių kreiptis į mamą ar tėtį, bet jie nereikalauja titulų.
Kreiptis į tėtį tinka šios variacijos: „Otousama“, „Otousan“, „Tousan“, „Touchan“ (dažniausiai naudoja maži vaikai). Labai panašiai kreipiamasi į mamą: „Okaasama“, „Okaasan“, „Kaasan“, „Kaachan“ (vėlgi, dažniausiai taip kreipiasi maži vaikai).

Broliai/Seserys
Nėra tokio žodžio, kuriuo kreipiantis į brolius ar seseris neduodama suprasti jie yra jaunesni ar vyresni. Kaip ir tėčiui/ mamai, kreiptis galima formaliai, pagal etiketą, pagarbiai ar artimai.

Vyresnis brolis = „o-nii-sama“ (labai pagarbiai), „nii-sama“ (labai pagarbiai su artumo ženklu, nes nenaudojama „o“), „o-nii-san“ (pagarbiai), „nii-san“ (iš šeimos narių), „o-nii-chan“ (labai neformaliai), „ani“ (formaliai, pagal etiketą).
Jaunesnis brolis = „otouto-san“ (pagarbiai, kartais vartojama pašalinių žmonių), „otouto“ (iš šeimos narių).
Vyresnė sesuo = „o-nee-sama“ (labai pagarbiai), „nee-sama“ (labai pagarbiai su artumo ženklu), „o-nee-san“ (pagarbiai), „nee-san“ (iš šeimos narių), „o-nee-chan“ (labai neformaliai), „ane“ (formaliai, pagal etiketą).
Jaunesnė sesuo = „imouto-san“ (pagarbiai), „imouto“ (iš šeimos narių).
Pastaba: vaikas, gatvėje sutikęs jauną vyrą ar moterį juos vadins „oniisan/chan“/„onee­san/chan“ (kaip ir brolį/seserį) nors jie ir nėra giminingi. Taip pat ir baruose, mpterys padavėjos gali būti vadinamos „oneesan/chan“.
Kaip titulai yra keletas formų:
Vyresnis brolis-- „-niisama“, „-niisan“, „-niichan“, „-nii“
Vyresnė sesuo -- „-neesama“, „-neesan“, „-neechan“, „-nee“.
Senelis/senelė
„ojiisan“/„obaasan“
Kiti kreipiniai/titulai

(o)jou(chan/san/sama­) -- Kreipinys/titulas skirtas merginai ar jaunai moteriai kuri yra svarbi ir turtinga, bet nėra karališkosios šeimos narė. „Ojouchan“ gali būti naudojama mažai mergaitei, tačiau dažnai vartojamas banditų, kurie nusitaikę į jaunas moteris. „Ojousama“ vartojamas namų prižiūrėtojų kreipiantis į jauną moterį.
-hime -- Kreipinys/titulas princesei. Pridėti titului daugiau pagarbos pridedamas titulas sama („himesama“).
-chama -- Vaikiška forma titulo -sama .
Šaltiniai:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Japoni%C5%A1ki_kreipiniai_(titulai)
http://anime.mikomi.org/wiki/HonorificsExplained